Paskutinė diena biatloniniame Östersunde išaušo labai šalta. Laipsniais gal ir panašiai kaip vakar, bet oras sausas sausas - kvėpuoti neina. Sunku bus ir sportininkams. Vėjas, iš pirmo žvilgsnio, mažesnis, bet nepastovus - vėliavos virš stadiono sukinėjasi kaip joms patinka.
Šiandien persekiojimas - mano pati mylimiausia šaka (gal todėl, kad Helenikei ji visada neblogai sekdavosi). Norėtųsi, aišku, taškų. Tuo labiau, kad net ir Tomas savo 55-oje vietoje nuo jų atsilikęs vos puse minutės su trupučiu.
Sutikau Nataliją ir Karolį grįžusius po pasislidinėjimo. Sakė ilgiau nei pusantros valandos neištvėrė. Gerai, kad persekiojimas tiek netrunka. Gal Diana su Tomuku ir nespės sušalti.
Natalija dar vakar planavo ateiti į stadioną pažiūrėti merginų varžybų, bet kaži ar nepersigalvojo. O gal ir neverta tokiam šalty tarp apsisnargliavusių fanų sukiotis..
Šiaip jaučiasi išvykimo nuotaikos. Berniukai išvyksta pirmi - 17 val traukiniu į Stokholmą, ten pernakvos, o iš ryto jau į Miuncheną lėktuvu. Diana į Stokholmą skris lėktuvu, o visa likusi komanda išdardės autobusiuku apie vidurnaktį. Aš gi išvykstu 23 valandą traukiniu. Gerai, kad gulomis ir be persėdimų. Tiesiai į darbus :)
Vakar buvau apdovanojimų ceremonijoje, kurią vedė ne kas kitas kaip Heleninkė su AM. Na ir Pichleris ta proga pasirodė :) Ką galiu pasakyti - pasidžiaugiau, kad švediškai moku. Visai neatsižvelgė, kad pusė publikos švediškai nė bum bum. Bent jau angliškai būtų paplepėję. Taigi publika pražiopsojo keletą gerų bajerių iš senų gerų laikų su dabartinių rusų treneriu. Pora nuotraukyčių išėjo. Gal reiks įdėti į facebookę. Tikiuosi nepyks, kad su lietuvaičiais tai nesusiję.. (kolkas)
Okis, einu į stadioną. Mano draugelis Kolia išėjo į šaudymo ruožą. Aš prižadėjau prisidėti. Tik tiek blogai, kad nebus kam mano kompiuko pažiūrėti, teks tąsytis su savimi. Na, gerų varžybų mums ;)
Šiandien persekiojimas - mano pati mylimiausia šaka (gal todėl, kad Helenikei ji visada neblogai sekdavosi). Norėtųsi, aišku, taškų. Tuo labiau, kad net ir Tomas savo 55-oje vietoje nuo jų atsilikęs vos puse minutės su trupučiu.
Sutikau Nataliją ir Karolį grįžusius po pasislidinėjimo. Sakė ilgiau nei pusantros valandos neištvėrė. Gerai, kad persekiojimas tiek netrunka. Gal Diana su Tomuku ir nespės sušalti.
Natalija dar vakar planavo ateiti į stadioną pažiūrėti merginų varžybų, bet kaži ar nepersigalvojo. O gal ir neverta tokiam šalty tarp apsisnargliavusių fanų sukiotis..
Šiaip jaučiasi išvykimo nuotaikos. Berniukai išvyksta pirmi - 17 val traukiniu į Stokholmą, ten pernakvos, o iš ryto jau į Miuncheną lėktuvu. Diana į Stokholmą skris lėktuvu, o visa likusi komanda išdardės autobusiuku apie vidurnaktį. Aš gi išvykstu 23 valandą traukiniu. Gerai, kad gulomis ir be persėdimų. Tiesiai į darbus :)
Vakar buvau apdovanojimų ceremonijoje, kurią vedė ne kas kitas kaip Heleninkė su AM. Na ir Pichleris ta proga pasirodė :) Ką galiu pasakyti - pasidžiaugiau, kad švediškai moku. Visai neatsižvelgė, kad pusė publikos švediškai nė bum bum. Bent jau angliškai būtų paplepėję. Taigi publika pražiopsojo keletą gerų bajerių iš senų gerų laikų su dabartinių rusų treneriu. Pora nuotraukyčių išėjo. Gal reiks įdėti į facebookę. Tikiuosi nepyks, kad su lietuvaičiais tai nesusiję.. (kolkas)
Okis, einu į stadioną. Mano draugelis Kolia išėjo į šaudymo ruožą. Aš prižadėjau prisidėti. Tik tiek blogai, kad nebus kam mano kompiuko pažiūrėti, teks tąsytis su savimi. Na, gerų varžybų mums ;)
RSS Feed