O kada gi daugiau jiems spardytis, ukrainiečiams, jei čempionatas toks trumpas? Paskutinę dieną persekiojimo lenktynėse ukrainiečiai (o tiksliau tai ukrainietės) padarė ką galėjo ir iš rusų atgriebė vieną vienintelį aukso medalį. Šitokią šventę savo tautiečiams padovanojo Vita Semerenko, paskutiniame šaudyme išlaikiusi šaltus nervus ir palikusi sau už nugaros šeštadienio nugalėtoją Zaiką. Bronzą iš Svetos paskutiniame rate taip pat atėmė Ukrainos atstovė Aliona, kuri iki podiumo iš šeštos vietos atsikapstė dėka savo superinio šaudymo.
Merginų būryje trigubą sprintinį rusų podiumą taip pat išvaikė ukrainietė - Iryna Varvinets. Vos už keturių sekundžių nuo sprinto podiumo pasilikusi Ira labai gero šaudymo dėka pavijo ir aplenkė tiek Kristiną Smirnovą, tiek Olgą K. Tik sprinto nugalėtojos Olios P. jai taip ir nepavyko pasivyti. Matyt, kad ir akyse jos nebus regėjusi, taip greitai ana pabėgo nuo likusių konkurenčių.
Kiek kitokia situaciją pas vyrukus - tiek jaunuosius, tiek suaugusius. Ten be išimčių dominavo Rusijos atstovai. Pas vaikinus prie Pa(š)č ir Peč dar prisijungė Kornevas Aleksejus, o pas vyrus gerai pašaudžiusį į dausas Antoną pakeitė Andrejus Makoveevas. Pastarasis tai tik per plauką dar ir sidabro nepasiėmė. Dar kokie dešimt metrų ir Čudovui būtų bai bai :))
Tai ką, čempas baigėsi. IBU tikėkimės pasimokė ir nebedarys tokių varžybų taip toli į rytus. Rusai ir ukrainiečiai pasimankštino, pasimatavo prieš sezoną, o šiaip tai didesnės naudos iš šito čempo niekas ir negavo.
Kas dabar? Daugumai, matyt, pirmosios treniruotės ant sniego. O ir šiaip, sezonas artėja. Ypač tai jaučiasi, kai ryte išeini į lauką. Brrr.. Ruduo. Tuoj žiema. Ir tuoj biatlonas. Kaip aš laukiu!

Mes pasitarėm ir aš nusprendžiau šitą Pasaulio čempionatą Ufoje perkrikštyti Atviruoju Rusijos čempionatu. Į keturis šiandienos podiumus prasimušė vos du kitų šalių sportininkai. Tai pavyko padaryti vienai iš sesyčių Semerenko (šį kartą Vitai) ir čekų juniorui Zak (o gal Žak?) Michal. Nei vienas iš jų nesugebėjo užlipti ant aukščiausios pakylos ir išklausyti savo šalies himno. Vita buvo arčiausiai šito džiaugsmo. Auksą ji atidavė tik po antro šaudymo, kai nors ir turėdama visą informaciją apie prieš ją startavusią Zaiką, nesugebėjo atlaikyti anosios tempo. Taigi šiandienos sound trackas, tikriausiai daugumos ten susirinkusiųjų džiaugsmui, buvo išvien Rusijos himnai.
Vyrų (kaip ir moterų) podiume - super šauliai su super greičiais. Auksą iškovojo aiškiai traumas jau išsigydęs Maksas Čudovas. Jis savąjį auksą, kaip ir Zaika savu laiku, pasiėmė jau paskutiniame ratuke, kai nuo Volkovo atkando 10, o nuo Antoškos visas 33(!?) sekundes. Labai butų įdomu paskaityti, ką Antonas turi pasakyti apie šitą "perekūrą" į galą varžybų. Gal kas ir atsitiko jam, nors greičiausiai, kad tiesiog persitempė pirmuose ratuose. Visko būna.
Jaunimo varžybose daugiausia intrigos buvo dėl merginų nugalėtojos titulo, kai viena po kitos startavusios PODCHUFAROVA (va čia tai pavardė!) Olga ir Smirnova Kristina stovint sutartinai prašovė po du kartus. Po to jau Oliai nr.N teko gerai paplušėti, kad apgintų savo auksinę poziciją.
Vaikinai gi labiau pešėsi dėl bronzos. Tiksliau PICHUZHKIN (dar viena superinė pavardė) Ivanas, visai taip kaip ir Antonas vėliau, sugebėjo "prarūkyti" savo aukso medalį ir tik per plauką bronzos neatidavė PASHCHENKO Petrui. Auksą pasiėmė PECHENKIN Aleksandras.
OK, viskas, pasiduodu, kas čia per pavardės blyn. Reikia man jas patrumpinti, kad ir į Pič, Peč ir Pač (kad geriau derintųsi). Gaunasi beveik kaip trys paršeliai. Neduok die jie visi kada prasibraus į A komandą, TV komentatoriai prasikeiks.
Na gerai, šia smagia gaida ir baigiu. Laukiam persekiojimų. Susimatysim!

Vakar iškilmingai atidarytas Pasaulio vasaros biatlono čempionatas šiandien jau įsibėgėjo kaip reikalas.
Pirmiausia Baškirijos sostinę gražią rudens dieną sudrebino mišrios estafetės.  Į jas dalyvių susirinko nedaug, todėl likti be medalių jaunimo estafetėje šansai buvo vos 1 iš 4, o suaugusiųjų - netgi apvalus 0. Taigi vieninteliai nevykėliai pirmąją dieną liko bulgarai, oh so sad..
Rusai jau prieš kelis mėnesius skelbėsi, kad į Ufą susiveš visą savo A komandą, taigi kas pasiims aukščiausios prabos apdovanojimus daug abejonių ir nekilo. Rusų jaunimas, nors ir apibėgęs pora ratukų ir iš viso sunaudojęs 16 papildomų patronų, sugebėjo savo kolegas iš Ukrainos aplenkti beveik 1,5 minutės. Ir tai dar jie po lenktynių žarstė pasiteisinimus, kodėl tik tiek nedaug laimėjo. Ufos trasa, pasirodo, labai jau kalnuota palyginus su įprastomis treniruočių trasomis. Kad ir kaip bebūtų, bet jaunimėliui iš Rusijos reikės šiek tiek pritempti savo šaudymą, kad visokie kaimynai iš vakarų neaplenktų lygioj vietoj. Kad ir toks vaikinas Pidruchnyi Dmytro (ar tik nebus jaunesnis vienos Ukrainos A komandos narių broliukas?) ištempęs savo komandą iš nedidelės duobelės šiandien. Bronzą pasiėmė paskutiniame ratuky bulgarus aplenkę čekai. Rungtynių analizė - čia. 
Suaugusiųjų varžybose intriga laikėsi tik pirmoje lenktynių pusėje, kol ukrainietės sesutės davė į kaulus optimisto numylėtinei Svetai ir mano numylėtinei Zaikai. Kai į trasą išėjo vyrai, viskas labai gražiai užsirišo. Pirma, kažkoks Olegas (Pa)berežnoi atšliaužė iki etapo finišo 2,5 minutės atsilikęs nuo Volkovo, o po to dar ir Deryzemlya prone užsidirbo ratuką. Rusai gi šaudė kaip kokie snaiperiai - per aštuonis šaudymus - vos 3 papildomos kulkos. Tai Antoška į finišą atnešė (matyt su vėliava rankoje) bendrai surinktą 5 minučių pranašumą. Nemokamus bronzos medalius gavo čekai, taip niekada ir neįsijungę į rimtą žaidimą. Rezultatai ir analizė - čia.
Rytoj nusimato šioks toks poilsis, o šeštadienį sportininkai jau rungsis sprinte. Iki tada ir atsisveikinu!

Taip, šįkart Agnė kaip niekad operatyvi. Jau ne tik kad Lietuvos biatlono federacija ir sportas.lt, bet net ir tūlas graikas Sotiris spėjo papasakoti, kas šiomis dienomis dėjosi gūdžiuose Latvijos miškuose. O ten pasirodo, susirinko visas didžiulis būrys lietuvaičių, priėmė į kompaniją porą latvių (dėl skaičiaus) ir atšoko šių metų Lietuvos vasaros biatlono čempionatą. Rezultatus rasite federacijos puslapiuky. Jei dar nežinot, kaip jį surasti, kreipkitės, padėsim, kuo galėsim.
Taigi šitas pasibėgiojimas, mums, kaip ir patiems sportininkams bei jų treneriams, labai neblogai parodo, kaip sekėsi šių metų vasarinės treniruotės ir kogi galima laukti ateinančiame sezone. Taigi reziume - arba čempionato antrą dieną praūžė uraganas, arba klaikiai reikia profesionalaus šaudymo trenerio.  Ir greitai. O tai taškus mes ir vėl matysim kaip savo ausis.
Gerai, kad dar greiti velniai. Čia tikriausias Druskininkų sniego kalnai taip veikia :)
Antra, kad ir kaip skaičiuočiau, nelabai išeina sudaryti geros (ar bent apygerės) merginų estafetės komandos. O tai LABAI svarbu, mąstant apie ateinančių metų DIDĮJĮ ĮVYKĮ.
Džiugina Natalija su Karoliu Z, kurie taip atkakliai kimba Tomui ir Dianai į atlapus. Mišrioj estafetėj aš jau sapnuoju apie kokią 15 viečiukę mmm.
Tai tiek. Kai bus rezultatai iš Rusijos, apsireikšiu vėl. O kol kas, iki!