Mes pasitarėm ir aš nusprendžiau šitą Pasaulio čempionatą Ufoje perkrikštyti Atviruoju Rusijos čempionatu. Į keturis šiandienos podiumus prasimušė vos du kitų šalių sportininkai. Tai pavyko padaryti vienai iš sesyčių Semerenko (šį kartą Vitai) ir čekų juniorui Zak (o gal Žak?) Michal. Nei vienas iš jų nesugebėjo užlipti ant aukščiausios pakylos ir išklausyti savo šalies himno. Vita buvo arčiausiai šito džiaugsmo. Auksą ji atidavė tik po antro šaudymo, kai nors ir turėdama visą informaciją apie prieš ją startavusią Zaiką, nesugebėjo atlaikyti anosios tempo. Taigi šiandienos sound trackas, tikriausiai daugumos ten susirinkusiųjų džiaugsmui, buvo išvien Rusijos himnai.
Vyrų (kaip ir moterų) podiume - super šauliai su super greičiais. Auksą iškovojo aiškiai traumas jau išsigydęs Maksas Čudovas. Jis savąjį auksą, kaip ir Zaika savu laiku, pasiėmė jau paskutiniame ratuke, kai nuo Volkovo atkando 10, o nuo Antoškos visas 33(!?) sekundes. Labai butų įdomu paskaityti, ką Antonas turi pasakyti apie šitą "perekūrą" į galą varžybų. Gal kas ir atsitiko jam, nors greičiausiai, kad tiesiog persitempė pirmuose ratuose. Visko būna.
Jaunimo varžybose daugiausia intrigos buvo dėl merginų nugalėtojos titulo, kai viena po kitos startavusios PODCHUFAROVA (va čia tai pavardė!) Olga ir Smirnova Kristina stovint sutartinai prašovė po du kartus. Po to jau Oliai nr.N teko gerai paplušėti, kad apgintų savo auksinę poziciją.
Vaikinai gi labiau pešėsi dėl bronzos. Tiksliau PICHUZHKIN (dar viena superinė pavardė) Ivanas, visai taip kaip ir Antonas vėliau, sugebėjo "prarūkyti" savo aukso medalį ir tik per plauką bronzos neatidavė PASHCHENKO Petrui. Auksą pasiėmė PECHENKIN Aleksandras.
OK, viskas, pasiduodu, kas čia per pavardės blyn. Reikia man jas patrumpinti, kad ir į Pič, Peč ir Pač (kad geriau derintųsi). Gaunasi beveik kaip trys paršeliai. Neduok die jie visi kada prasibraus į A komandą, TV komentatoriai prasikeiks.
Na gerai, šia smagia gaida ir baigiu. Laukiam persekiojimų. Susimatysim!
Vyrų (kaip ir moterų) podiume - super šauliai su super greičiais. Auksą iškovojo aiškiai traumas jau išsigydęs Maksas Čudovas. Jis savąjį auksą, kaip ir Zaika savu laiku, pasiėmė jau paskutiniame ratuke, kai nuo Volkovo atkando 10, o nuo Antoškos visas 33(!?) sekundes. Labai butų įdomu paskaityti, ką Antonas turi pasakyti apie šitą "perekūrą" į galą varžybų. Gal kas ir atsitiko jam, nors greičiausiai, kad tiesiog persitempė pirmuose ratuose. Visko būna.
Jaunimo varžybose daugiausia intrigos buvo dėl merginų nugalėtojos titulo, kai viena po kitos startavusios PODCHUFAROVA (va čia tai pavardė!) Olga ir Smirnova Kristina stovint sutartinai prašovė po du kartus. Po to jau Oliai nr.N teko gerai paplušėti, kad apgintų savo auksinę poziciją.
Vaikinai gi labiau pešėsi dėl bronzos. Tiksliau PICHUZHKIN (dar viena superinė pavardė) Ivanas, visai taip kaip ir Antonas vėliau, sugebėjo "prarūkyti" savo aukso medalį ir tik per plauką bronzos neatidavė PASHCHENKO Petrui. Auksą pasiėmė PECHENKIN Aleksandras.
OK, viskas, pasiduodu, kas čia per pavardės blyn. Reikia man jas patrumpinti, kad ir į Pič, Peč ir Pač (kad geriau derintųsi). Gaunasi beveik kaip trys paršeliai. Neduok die jie visi kada prasibraus į A komandą, TV komentatoriai prasikeiks.
Na gerai, šia smagia gaida ir baigiu. Laukiam persekiojimų. Susimatysim!
RSS Feed