Pirmiausia ir svarbiausia - jei kas jūsų yra Oberhofe - plyz - perduokit linkėjimų mano draugeliui Koliai iš ukrainiečių komandos :) Sakykit, kad Agnė šiandien už jų panas sirgo beveik kaip už savas.
O šiaip - kažkaip kilo toks filosofinis pastebėjimas stebint varžybas - na tos estafetės ir ilgos. Prasidėjo bent jau šita kažkaip vangiai ir niūriai. Vaizdas iš televizoriaus ekrano panašiai kaip mano gyvenimas (čia taip mano mama pasakytų). Sniego už trasos ribų nei kruopos, o ir ant trasos kažkoks patežęs. Plius tamsu baisu.. kaip tam ežiukui rūke.. Bet po to kažkaip įsivažiavo. O per tą valandą su trupučiu scenarijus keitėsi dažniau nei meksikietiškam seriale. Jau, rodos, prancūzų panoms kapai vos po pirmo etapo. Ne veltui, matyt, treneris Brunet pirmą pastatė. Vieną etape būtų palikę, visai būtų kur pakalnėj užsikapsčius. Lenkės n etapų atlaikė ant podiumo, bet užteko vieno šaudymo, kad paliktų ir už topinio šešetuko ribų.
Norvegės jau irgi podiumą beveik užsištampavusios buvo, kai Horn užsimanė į ratuką. Ir užsimanė taip, kad jau net Tora po to neišgelbėjo.
Va, tik dvi komandos atstovėjo labai pastoviai - tai ukrainietės ir baltarusės. Pirmoms aš po pirmo (jų silpniausio) etapo išrašiau podiumą, o po antro atidaviau jau ir pergalę. O antrosios - na ką galiu pasakyti - kai jau nesiseka, tai jau visoms ir iki galo. Daškai jau gale beliko aiškintis dėl to, ar atsilikimas bus 4 ar 5 minutės, o tai jau, kaip žinome, joks motyvas stengtis.
Paskutiniame šaudyme labai pergyvenau dėl vokiečių inkaro. Dar jai nebaigus šaudyti gudrieji vokiečių operatoriai įkišo kadrą su besivejančia Tora. Būtų užsidirbusi ratuką mergička, būtų jai šakės.
Mūsų su optimistu augintinės bene pirmą kartą aplenktos ratu. Manau, kad labai daug ko ir nesitikėjo, jei į inkarą pastatė Åsą. Gal ir gerai, AKS gauna porą papildomų dienelių pailsėti, gal dar ką asmeniniuose startuose parodys.
Ryt berniukai. Šį kartą ir su lietuviškomis spalvomis. Tuoj einu paskaičiuosiu spėjyklės rezultatus ir jau galim pradėti spėlioti rytdienos top 6 ;) ciao
O šiaip - kažkaip kilo toks filosofinis pastebėjimas stebint varžybas - na tos estafetės ir ilgos. Prasidėjo bent jau šita kažkaip vangiai ir niūriai. Vaizdas iš televizoriaus ekrano panašiai kaip mano gyvenimas (čia taip mano mama pasakytų). Sniego už trasos ribų nei kruopos, o ir ant trasos kažkoks patežęs. Plius tamsu baisu.. kaip tam ežiukui rūke.. Bet po to kažkaip įsivažiavo. O per tą valandą su trupučiu scenarijus keitėsi dažniau nei meksikietiškam seriale. Jau, rodos, prancūzų panoms kapai vos po pirmo etapo. Ne veltui, matyt, treneris Brunet pirmą pastatė. Vieną etape būtų palikę, visai būtų kur pakalnėj užsikapsčius. Lenkės n etapų atlaikė ant podiumo, bet užteko vieno šaudymo, kad paliktų ir už topinio šešetuko ribų.
Norvegės jau irgi podiumą beveik užsištampavusios buvo, kai Horn užsimanė į ratuką. Ir užsimanė taip, kad jau net Tora po to neišgelbėjo.
Va, tik dvi komandos atstovėjo labai pastoviai - tai ukrainietės ir baltarusės. Pirmoms aš po pirmo (jų silpniausio) etapo išrašiau podiumą, o po antro atidaviau jau ir pergalę. O antrosios - na ką galiu pasakyti - kai jau nesiseka, tai jau visoms ir iki galo. Daškai jau gale beliko aiškintis dėl to, ar atsilikimas bus 4 ar 5 minutės, o tai jau, kaip žinome, joks motyvas stengtis.
Paskutiniame šaudyme labai pergyvenau dėl vokiečių inkaro. Dar jai nebaigus šaudyti gudrieji vokiečių operatoriai įkišo kadrą su besivejančia Tora. Būtų užsidirbusi ratuką mergička, būtų jai šakės.
Mūsų su optimistu augintinės bene pirmą kartą aplenktos ratu. Manau, kad labai daug ko ir nesitikėjo, jei į inkarą pastatė Åsą. Gal ir gerai, AKS gauna porą papildomų dienelių pailsėti, gal dar ką asmeniniuose startuose parodys.
Ryt berniukai. Šį kartą ir su lietuviškomis spalvomis. Tuoj einu paskaičiuosiu spėjyklės rezultatus ir jau galim pradėti spėlioti rytdienos top 6 ;) ciao
RSS Feed