Būti lietuviu Čekijoje, kaip ir norėjau, darosi vis smagiau ir smagiau. Po Tomo finišo aš vaikščiojau (o tiksliau bėgiojau pasišokinėdama) po visą areną išsišiepusi iki ausų. Visi mane pamatę, tikriausiai galvojo, kad koks lietuvis užėmė vietą dešimtuky, ką jau dvidešimtuky :) Kiti vaikinai taip pat pasistengė kiek jėgos leido. Karol, aišku, liko nelabai patenkintas. Juk nuo persekiojimo jį skyrė tik maždaug vienas netaiklus šūvis.. Na, bet aš iš jo tikiuosi gero pasirodymo šauliams skirtose individualiose varžybose. Be to mūsų vaikinai bendrom jėgom aplenkė visus pagrindinius konkurentus į top 20 ir 4 olimpiades vietas. Aišku, liko dar geri 100 taškų nuo tos dvidešimtosios vietos, bet jei dar ir Karol parodys, ką iš tiesų gali, tai kodėl gi ne?
Merginos po tokio vaikinų pasirodymo turėjo atlaikyti visus į jas nukreiptus ilgesingus žvilgsnius. Tokią įtampą atlaikytų ne kiekvienas.. Tai geriausiai padaryti pavyko Dianai. Nors, aišku, 40 vieta jau mums yra per maža, BET yra 3 bet.
1. vienas iš jos šūvių buvo ant kampučio, taigi galėjo rezultatas būti dar kokiom 15 vietų geresnis. Prezidentas sakė, kad pats žiūrėjo ir matė, kad toks šūvis kaip tas dažniausiai taikinį uždaro. Ech, bet ne visada gi sekasi..
2. Greitis trasoje - 16-as, vadinasi dar yra daug vilčių, kad ta 40a vieta nėra jai riba.
3. Diana jau įrodė, kad persekiojimas jai pasiduoda jau daug geriau nei anksčiau, todėl jau rytoj mes galime pamatyti, kaip ji kyla viena pozicija po kitos.
Kitos panelės turėjo problemų su šaudymu.. Ypač Natalija. Bet ką padarysi, visko pasitaiko, reikia užversti šitą puslapiuką ir ruoštis jau sekančioms varžyboms.
Ilga diena buvo.. Pavargau.. Nuotraukas atrinksiu ir įdėsiu jau rytoj.
Beje, vakar buvom pas švedus vakarėly. Rašiau, ar ne? Tai va ten buvo labiau ne vakarėlis, o kietų ir rimtų dėdžių pasisėdėjimas. Jie visi biatlone jau n metų, vieni kitus pažįsta. Aš sėdžiu tokia.. Mmm.. Net nesinori klausti, o iš kur jūs? Sakys, visai neišprususi :)) Na bet teko pašnekėti su švedais. Švediškai. Jie labai nori savo čempionato 2019 metais, tai yra labai suinteresuoti bendradarbiavimu su visomis valstybėmis, kurios už juos prabalsuotų kongrese. O kodėl gi ir ne? Jei nuo to Lietuvos biatlonui tik geriau..
Vakaro pabaigoj teko pavežti Pichlerį į jo viešbutį. Tai jis labai įdomus žmogus. Pasakojo, kokie šiais laikais sportininkai išlepę. Sako, kai atėjo pas švedus į biatloną, jie neturėjo nieko, nei pinigų, nei sąlygų. Buvo tik tradicijos ir entuziazmas. Sako, būdavo, kad pinigų viešbučiams nebūdavo, tai imdavo, išsinuomodavo namą. Ten ir patys valgyt gamindavosi. Tiksliau Magdalena visai komandai gamino valgį, o bernai jai plovė indus :DDD Labai gerai jis pasakė - svarbu ne pinigai, o dvasia, entuziazmas, ko šiais laikais labai trūksta..
Merginos po tokio vaikinų pasirodymo turėjo atlaikyti visus į jas nukreiptus ilgesingus žvilgsnius. Tokią įtampą atlaikytų ne kiekvienas.. Tai geriausiai padaryti pavyko Dianai. Nors, aišku, 40 vieta jau mums yra per maža, BET yra 3 bet.
1. vienas iš jos šūvių buvo ant kampučio, taigi galėjo rezultatas būti dar kokiom 15 vietų geresnis. Prezidentas sakė, kad pats žiūrėjo ir matė, kad toks šūvis kaip tas dažniausiai taikinį uždaro. Ech, bet ne visada gi sekasi..
2. Greitis trasoje - 16-as, vadinasi dar yra daug vilčių, kad ta 40a vieta nėra jai riba.
3. Diana jau įrodė, kad persekiojimas jai pasiduoda jau daug geriau nei anksčiau, todėl jau rytoj mes galime pamatyti, kaip ji kyla viena pozicija po kitos.
Kitos panelės turėjo problemų su šaudymu.. Ypač Natalija. Bet ką padarysi, visko pasitaiko, reikia užversti šitą puslapiuką ir ruoštis jau sekančioms varžyboms.
Ilga diena buvo.. Pavargau.. Nuotraukas atrinksiu ir įdėsiu jau rytoj.
Beje, vakar buvom pas švedus vakarėly. Rašiau, ar ne? Tai va ten buvo labiau ne vakarėlis, o kietų ir rimtų dėdžių pasisėdėjimas. Jie visi biatlone jau n metų, vieni kitus pažįsta. Aš sėdžiu tokia.. Mmm.. Net nesinori klausti, o iš kur jūs? Sakys, visai neišprususi :)) Na bet teko pašnekėti su švedais. Švediškai. Jie labai nori savo čempionato 2019 metais, tai yra labai suinteresuoti bendradarbiavimu su visomis valstybėmis, kurios už juos prabalsuotų kongrese. O kodėl gi ir ne? Jei nuo to Lietuvos biatlonui tik geriau..
Vakaro pabaigoj teko pavežti Pichlerį į jo viešbutį. Tai jis labai įdomus žmogus. Pasakojo, kokie šiais laikais sportininkai išlepę. Sako, kai atėjo pas švedus į biatloną, jie neturėjo nieko, nei pinigų, nei sąlygų. Buvo tik tradicijos ir entuziazmas. Sako, būdavo, kad pinigų viešbučiams nebūdavo, tai imdavo, išsinuomodavo namą. Ten ir patys valgyt gamindavosi. Tiksliau Magdalena visai komandai gamino valgį, o bernai jai plovė indus :DDD Labai gerai jis pasakė - svarbu ne pinigai, o dvasia, entuziazmas, ko šiais laikais labai trūksta..
RSS Feed