Na ką? Važiuojam?!
Už dviejų labai labai ilgų dienų - naujas biatlono sezonas. Negaliu sulaukti!!! Gal todėl tenka griebtis šiaudo ir žiūrėti "apšilimą" aka IBU taurės varžybas.
Kadangi pasaulinis atšilimas grasina net ir Švedijai, IBU teko gerokai pasukti galvą, kaip šiaurėj lapkričio pabaigoje surasti sniego. Nei Idre nei Torsby tokio dar kolkas negavo, taigi IBU Cup'ui teko kraustytis i Östersundą. Ne todėl, kad ten geriau - bet ten bent jau dirbtinio sniego netrūko. Bet aišku likimo ironija (arba po pirties) snigti Östersunde pradėjo jau po varžybų. Ech Švedija, ain't you a heartless bitch? :P Na, bet svarbu, kad Pasaulio taurei prisnigtų pakankamai.
Aš dar dabar atsimenu savo pirmą aplankytą Pasaulio taurės etapą Östersunde! Sniego iki bambos (ir gerai, nes pakeliui nulėkęs į kelkraštį mūsų mašiniukas lengvai atsirėmė į sniego kupetą, o ne nugarmėjo i griovį tfu tfu tfu), šalčio apytiksliai -20C (o kai kas su džinsais i Švedijos vidurį žiemą išsiruošė hehe) ir dar neblogas tradicinis Östersundiškas vėjelis.. Taip, tai bent laikai buvo.
O nuo to, kad snigti neskuba IBU cup'as tik laimėjo. Kitu atveju nebūtų tiek žvaigždučių sumąstę pasimankštinti. Aišku mūsiškiai būtų ir į Idrę ar Torsby nuvarę - jiems tik duok slides užsimaukšlint ir šautuvą į rankas, tai jie ir dumblą išars dėl tų kelių IBU taškų (juk neduok die kitais metais i IBU taurę nepriims :).
Na o mankšta gavosi neprasta visai. Čia rezultatai jei ką ;)
Sprintas Vyrai 11/26
Sprintas Moterys 11/26
Sprintas Moterys 11/27
Sprintas Vyrai 11/27
Kažkokių didelių staigmenų nerasta - vėjuotam Östersunde (pagal Jenny (Jonsson) šaudymą sprendžiant) vieni jau formoj, kiti dar kaip ir ne visai. Ypač įdomu, kaip ten Helenikė (nesusipratusiems Helena Ekholm) mankštinosi, jei AM (Anna Maria Nilsson) su vienu ratuku daugiau nuo jos tik per 7 sekundes?
Diana (Diana Rasimovičiūtė) savo stiliuj - jei kojos neša - šaudom į varnas, jei šaudom į taikinius, tai su pasišvilpavimu.. gerai gerai aš tai nepasivyčiau :) Bet ko aš čia skundžiuosi, puikios pozicijos. Nesitikim gi, kad Kaisai į sprandą kvėpuos. Ar tikimės vis dėlto?
Tomas irgi top 30, jau galima tikėtis, kad rimtoj kompanijoj ir į persekiojimą pateks, o gal kada netyčiom ir kokį taškelį nusiskins.
Kas labiausiai mane (ir ne tik mane tikriausiai) nustebino - tai auksinė lenkių panelių komanda - pirmam sprinte - trys jų pirmam dešimtuke, o antram dar ir ketvirta prisijungė. Nereali estafetės komanda, sakau jums.
Na gerai, užteks šiai dienai, vis tiek niekas čia šito šedevro neskaitys. Laukiam greičiau to ketvirtadienio!
Už dviejų labai labai ilgų dienų - naujas biatlono sezonas. Negaliu sulaukti!!! Gal todėl tenka griebtis šiaudo ir žiūrėti "apšilimą" aka IBU taurės varžybas.
Kadangi pasaulinis atšilimas grasina net ir Švedijai, IBU teko gerokai pasukti galvą, kaip šiaurėj lapkričio pabaigoje surasti sniego. Nei Idre nei Torsby tokio dar kolkas negavo, taigi IBU Cup'ui teko kraustytis i Östersundą. Ne todėl, kad ten geriau - bet ten bent jau dirbtinio sniego netrūko. Bet aišku likimo ironija (arba po pirties) snigti Östersunde pradėjo jau po varžybų. Ech Švedija, ain't you a heartless bitch? :P Na, bet svarbu, kad Pasaulio taurei prisnigtų pakankamai.
Aš dar dabar atsimenu savo pirmą aplankytą Pasaulio taurės etapą Östersunde! Sniego iki bambos (ir gerai, nes pakeliui nulėkęs į kelkraštį mūsų mašiniukas lengvai atsirėmė į sniego kupetą, o ne nugarmėjo i griovį tfu tfu tfu), šalčio apytiksliai -20C (o kai kas su džinsais i Švedijos vidurį žiemą išsiruošė hehe) ir dar neblogas tradicinis Östersundiškas vėjelis.. Taip, tai bent laikai buvo.
O nuo to, kad snigti neskuba IBU cup'as tik laimėjo. Kitu atveju nebūtų tiek žvaigždučių sumąstę pasimankštinti. Aišku mūsiškiai būtų ir į Idrę ar Torsby nuvarę - jiems tik duok slides užsimaukšlint ir šautuvą į rankas, tai jie ir dumblą išars dėl tų kelių IBU taškų (juk neduok die kitais metais i IBU taurę nepriims :).
Na o mankšta gavosi neprasta visai. Čia rezultatai jei ką ;)
Sprintas Vyrai 11/26
Sprintas Moterys 11/26
Sprintas Moterys 11/27
Sprintas Vyrai 11/27
Kažkokių didelių staigmenų nerasta - vėjuotam Östersunde (pagal Jenny (Jonsson) šaudymą sprendžiant) vieni jau formoj, kiti dar kaip ir ne visai. Ypač įdomu, kaip ten Helenikė (nesusipratusiems Helena Ekholm) mankštinosi, jei AM (Anna Maria Nilsson) su vienu ratuku daugiau nuo jos tik per 7 sekundes?
Diana (Diana Rasimovičiūtė) savo stiliuj - jei kojos neša - šaudom į varnas, jei šaudom į taikinius, tai su pasišvilpavimu.. gerai gerai aš tai nepasivyčiau :) Bet ko aš čia skundžiuosi, puikios pozicijos. Nesitikim gi, kad Kaisai į sprandą kvėpuos. Ar tikimės vis dėlto?
Tomas irgi top 30, jau galima tikėtis, kad rimtoj kompanijoj ir į persekiojimą pateks, o gal kada netyčiom ir kokį taškelį nusiskins.
Kas labiausiai mane (ir ne tik mane tikriausiai) nustebino - tai auksinė lenkių panelių komanda - pirmam sprinte - trys jų pirmam dešimtuke, o antram dar ir ketvirta prisijungė. Nereali estafetės komanda, sakau jums.
Na gerai, užteks šiai dienai, vis tiek niekas čia šito šedevro neskaitys. Laukiam greičiau to ketvirtadienio!
RSS Feed