Na va, pirmasis sezono startas jau užskaitytas, užanspauduotas ir išsiųstas analizei. Daug prisinalizuoti gal ir neteks, nes skaičiukai lentelėje yra tikrai mažiau iškalbingi nei vaizdai TV ekrane. Na, bet tiesioginės transliacijos išsiilgusiems ilgai laukti neteks. Tik iki rytojaus. Taigi pakentėkit!
Taigi, ką mes šiandien išskaitėm iš šitų judančių skaičiukų? Pirma - kad mažas minusas ore neišlaikė trasos šviežios iki varžybų galo. Tie laimingieji, kurie gavo pirmuosius starto numerius, turėjo nors ir nelabai didelį, bet vis vien šiokį tokį pranašumą prieš vėliau startavusius. Tai labiau pasimatė vyrų varžybose, kur kova dėl pirmosios vietos priminė brolių Fourcadų dvikovas. Tik šį kartą prancūzų brolius pakeitė austrai.
Už pagrindinės komandos ribų be ceremonijų palikti austrų broliai Eberhard'ai šiandien sumanė parodyti, kad gal ir veltui jiems neatsirado vietos pasaulio taurėje. Jaunėjis broliukas Julianas, gal ir fortūnos padedamas, aplenkė vyresnį ir labiau patyrusį Tobias. Na ką, gal ir nieko. Varžybos tarp brolių/seserų dar niekad vaizdelio nesugadino.
Trečiąją vietą broliukai paliko į vėžes grįžusiam Viktorėliui. Šis, kai tik atėjo į rimtas varžybas, man buvo vienas iš favoritų. Bet tada jis kažko apsitinginiavo, jį ištrėmė į IBU, iš kur kol kas jam nelabai kaip sekasi išsivaduoti. Bet jei ir toliau rodys tokius rezultatus vaikinas, gal dar gaus šansą pasimatuoti su rimtais dėdėmis. Hope so..
Moterų pusėje, mes su žemaičiu atidžiai stebėjome į biatloną ateiti nusprendusią Evi Sachenbacher , nepamiršdami užmesti akį ir į kaimynų latvių viltį šiose varžybose Juskanę Zaną (o gal Žaną?). Abiems merginoms startus užskaitome. Evi išgelbėjo savo reputaciją žemaičio akyse išsisukusi šaudyme stovint su apvaliu 0. O Juskanė garbingai atlaikė Pabaltijo pozicijas ir užėmė superinę - 9-ą vietą.
Podiumą okupavo Tra lia lia komandos merginos, įsileidusios (nors ir labai nenoriai) į savo tarpą vieną lenkę. Tiesa sakant, tikėjausi didesnio rusių ir lenkių pasipriešinimo, bet matyt, kad dar anos ne formoj.
Lietuvaičiams, kaip dažnai pasitaiko, šlubavo šaudymas. Kai kuriems dar ir nepasisekė su starto grupe. Rezultatai, šiaip sau, bet rytoj dar vienas šansas. Belieka tik padėkoti biatlono dievams, kad iki pirmos estafetės - dar du sprintai ir vienos asmeninės varžybos. Dar yra laiko..
Na bet mūsų pagrindinės jėgos šiuo metu - ne Idrėje, o Östersunde. Ten, kaip gandai sklando, mes turim seperinė mišrios estafetės komandą. Rytoj, tikiuosi, mes visi tuo įsitikinsime. Kantriai laukiam.
Taigi, ką mes šiandien išskaitėm iš šitų judančių skaičiukų? Pirma - kad mažas minusas ore neišlaikė trasos šviežios iki varžybų galo. Tie laimingieji, kurie gavo pirmuosius starto numerius, turėjo nors ir nelabai didelį, bet vis vien šiokį tokį pranašumą prieš vėliau startavusius. Tai labiau pasimatė vyrų varžybose, kur kova dėl pirmosios vietos priminė brolių Fourcadų dvikovas. Tik šį kartą prancūzų brolius pakeitė austrai.
Už pagrindinės komandos ribų be ceremonijų palikti austrų broliai Eberhard'ai šiandien sumanė parodyti, kad gal ir veltui jiems neatsirado vietos pasaulio taurėje. Jaunėjis broliukas Julianas, gal ir fortūnos padedamas, aplenkė vyresnį ir labiau patyrusį Tobias. Na ką, gal ir nieko. Varžybos tarp brolių/seserų dar niekad vaizdelio nesugadino.
Trečiąją vietą broliukai paliko į vėžes grįžusiam Viktorėliui. Šis, kai tik atėjo į rimtas varžybas, man buvo vienas iš favoritų. Bet tada jis kažko apsitinginiavo, jį ištrėmė į IBU, iš kur kol kas jam nelabai kaip sekasi išsivaduoti. Bet jei ir toliau rodys tokius rezultatus vaikinas, gal dar gaus šansą pasimatuoti su rimtais dėdėmis. Hope so..
Moterų pusėje, mes su žemaičiu atidžiai stebėjome į biatloną ateiti nusprendusią Evi Sachenbacher , nepamiršdami užmesti akį ir į kaimynų latvių viltį šiose varžybose Juskanę Zaną (o gal Žaną?). Abiems merginoms startus užskaitome. Evi išgelbėjo savo reputaciją žemaičio akyse išsisukusi šaudyme stovint su apvaliu 0. O Juskanė garbingai atlaikė Pabaltijo pozicijas ir užėmė superinę - 9-ą vietą.
Podiumą okupavo Tra lia lia komandos merginos, įsileidusios (nors ir labai nenoriai) į savo tarpą vieną lenkę. Tiesa sakant, tikėjausi didesnio rusių ir lenkių pasipriešinimo, bet matyt, kad dar anos ne formoj.
Lietuvaičiams, kaip dažnai pasitaiko, šlubavo šaudymas. Kai kuriems dar ir nepasisekė su starto grupe. Rezultatai, šiaip sau, bet rytoj dar vienas šansas. Belieka tik padėkoti biatlono dievams, kad iki pirmos estafetės - dar du sprintai ir vienos asmeninės varžybos. Dar yra laiko..
Na bet mūsų pagrindinės jėgos šiuo metu - ne Idrėje, o Östersunde. Ten, kaip gandai sklando, mes turim seperinė mišrios estafetės komandą. Rytoj, tikiuosi, mes visi tuo įsitikinsime. Kantriai laukiam.
RSS Feed