Aišku, tam padėjo ir superinės slidės. Matosi, kad mūsų servismenai mokosi greitai. Tomas su Diana po varžybų net juokavo, kad greitos slidės - gerai, bet tik vienas minusas - šalta nuo kalniukų čiuožti. Grįžo Diana iš trasos suledėjusiomis kojomis. Dabar išbėgo prasičiuožti. Kad tik tokios problemos.. tai čia vieni juokai :)
Malonu, kad mūsiškius jau pradeda pastebėti ir žiūrovai. Kad ir prieš patį finišą - kalasi vokietė su ukrainiete, o aš iš už nuogaros girdžiu - *fan* pažiūrėk į tą už jų. O vaizdelis ten tai ohoho. Diana atlekia - švilpt švilpt - ir per kokias pora sekundžių kokių 10 metrų metrų nuo tų anų kaip ir nėra. Blyn, trasos ilgesnės 5 metrais reikėjo. Būtų pasivijusi iki finišo.
O ir Tomo varžybos, net ir su vidutinišku šaudymu, galima sakyti, pavyko. Treneris labai patenkintas liko Tomo čiuožimu. O ir paskutiniame ratuky aplenktas ne kas kitas, o prieš pora dienų top 8 buvęs bulgaras.
Man šitas savaitgalis buvo tiesiog nepakartojamas. Šitiek emocijų, šitiek informacijos. O svarbiausia - šitoks geras priėmimas komandoje. Labai dėkoju Federacijai, kad pasikvietė, ir komandai, kad buvo tokie šaunūs, kantriai atsakinėjo į mano klausimus, net jei kartais gal ir norėjosi mane pasiųsti kur į mišką žibučių ieškoti.
Okis, einu aš jau iš čia, nes kaip visada likau paskutinė ir švedai, kad ir labai mandagūs, jau pradeda žvilgčioti į mano pusę. Susitiksim dar. Čiao!